Lietuva toliau praranda savo socialinį kapitalą

„Žmogaus studijų centro“ devynerius metus vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena rodo, kad Lietuva toliau praranda savo socialinį kapitalą. 2016 metų rudenį „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad labiausiai nerimą kelia jaunų žmonių nuostatos.

Lietuva pralaimi kovą dėl savo teigiamo įvaizdžio piliečių sąmonėje, kaip šalis, su kuria siejamos geresnio gyvenimo viltys, teigia „Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.

Tai ypač ryšku pačių jauniausių, 15-19 metų, respondentų grupėje, kurioje net 90,4 proc. jaunuolių  į klausimą  „Jei turėtumėte galimybę išvykti dirbti pagal specialybę ir gyventi į išsivysčiusią šalį (pvz., Vakarų Europą, JAV, ar kitą šalį), tai Jūs…“  atsako „Tikrai išvažiuočiau” arba „Tikriausiai išvažiuočiau“. Šioje amžiaus grupėje ketinančių išvažiuoti asmenų beveik du kartus daugiau nei vidutiniškai visose amžiaus grupėse (51, 8 proc). Turėdami milžinišką emigracijos srautą, atrodo, nedarome nieko, kad šalis būtų patrauklesnė ateinančiai kartai, taip iš esmės laidojame Lietuvos ateitį, mano G. Chomentauskas.

Lietuviai panašiai kaip ir pernai vertino ekonominės situacijos pokytį per metus – net 47,4 proc.  teigė, kad ji nepasikeitė, 41 proc.  – kad pablogėjo, 11,7 proc. – kad pagerėjo.

Tyrimas rodo, kad toliau mažėja besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiais. Nuo 2008 iki 2016 m.  jų sumažėjo nuo 82,9 proc. iki 69,4 proc.

Besijaučiančių reikalingais visuomenei per šį laiką irgi sumažėjo nuo 62,7 proc. iki 42,7 proc.

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė pažymi, kad šio tyrimo rezultatai liudija apie prastą socialinę Lietuvos gyventojų savijautą: 42,6 proc. gyventojų mano, kad niekam iš kaimynų ar bendruomenės narių nerūpi, kaip jie gyvena, 27,7 proc. tiki,  kad esant reikalui, jiems padės valdžia, 19,2  proc. jaučia, kad gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui, o 45,9 proc. dažnai jaučiasi bejėgiai, spręsdami savo problemas. Tokia „nereiklingo žmogaus“ savijauta ir supratimas, kad tai, „kas vyks su manimi ateityje, daugiausiai priklauso nuo manęs“  (79,1 proc.),  yra vienas svarbesnių emigracines nuotaikas skatinančių veiksnių.

Žmogaus studijų centro atliekamame tyrime svarbiausi yra integratyvūs emocinės būsenos ir socialinių santykių rodikliai. Deja, anomijos (susvetimėjimo) rodiklis  ir beviltiškumo rodiklis lyginant su 2015 metais vėl pablogėjo, tiesa, suicidinės ideacijos (ketinimo nusižudyti) indeksas labai nežymiai pagerėjo. Taigi,  džiuginančių rodiklių, rodančių, kad  2017 metais reikšmingai sumažės savižudžių ir emigruojančių, nėra.

Apskritai 2016 metus lietuviai jautėsi panašiai laimingi kaip pernai. Gana laimingais ir labai laimingais save įvardino 65 proc. gyventojų. Šis rodiklis išlieka gana stabilus nuo 2011 metų, išskyrus 2013 metus, kai jis buvo pasiekęs net 72 proc.