Naujausias Lietuvos emocinio klimato tyrimas
UAB „Žmogaus studijų centras“ jau 12 metų atlieka Lietuvos gyventojų emocinės būklės tyrimą. Kviečiame susipažinti su naujausio tyrimo, atlikto 2020 m. spalio-lapkričio mėnesiais, rezultatais bei pokyčių dinamika per 12 metų.
Komentuodamas Lietuvos emocinio klimato tyrimo rezultatus UAB „Žmogaus studijų centras“ prezidentas dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad nepaisant COVID-19 sukeltų neigiamų išgyvenimų, palyginę su laikotarpiu prieš ketverius metus, matome pagerėjusį tautos sutelktumą. „Tai rodo didėjantis pasididžiavimas savo šalimi, savo valdžios institucijomis, silpstantis ketinimas emigruoti, – teigia Žmogaus studijų centro vadovas. – Apskritai „valstiečiai“ perdavė estafetę politiniams oponentams pasiekę gerų rezultatų, kurie ypač patraukliai atrodė 2019 metais.“
G. Chomentausko teigimu, dvylikos metų laikotarpio rezultatų palyginimas rodo gilią psichologinę duobę, į kurią kritome 2009–2012 m., ir galimus kitos krizės požymius 2021-aisiais. Jo nuomone, ir teigiamus, ir neigiamus pokyčius galima tik iš dalies sieti su įvykiais Lietuvoje ir vyriausybės veiksmais: 2008–2012 m. pasaulio ekonomikos krizė ir 2020 m. išplitusi pandemija yra, be abejonės, labai reikšmingi makroveiksniai, neigiamai paveikę ekonomiką ir žmonių jauseną. „Kiekviena krizė yra išbandymas šalies lyderiams, – teigia dr. G. Chomentauskas. – Sėkmės atveju krizės valdymas žmonių mintyse gali šalies lyderius iškelti iki herojų arba negrįžtamai atstumti. Atrodo, kad lyderio poveikis piliečiams labiausiai priklauso ne tik nuo jo priimamų sprendimų turinio, bet, pirmiausia, nuo lyderio gebėjimo bendrauti su žmonėmis, įtikinti juos, kad siūlomi sprendimai yra teisingiausi esamoje situacijoje, ir mokėjimo gauti jų palaikymą. Dramatiška naktinė A. Kubiliaus mokesčių reforma išliks žmonių atmintyje ne dėl pačios reformos (retas jos turinį ir teprisimena), bet dėl spontaniškai kilusio pasipriešinimo reformai, kuri buvo neaptarta ir netinkamai pristatyta visuomenei.“ Žmogaus studijų centro vadovas taip pat mano, kad „valstiečių“ valdžios laikotarpis, nepaisant ekonominio pakilimo kontekste vykusio emocinės tautos būklės gerėjimo, irgi labiausiai nukentėjo dėl jo pabaigoje vykdyto nenuoseklaus, o dažnai ir prieštaringo COVID-19 krizės valdymo bei netinkamos, direktyvios komunikacijos. „Manau, kad šios dvi klaidos jiems kainavo rinkimus“, – sako dr. G. Chomentauskas.
Daugiau informacijos apie atilkto tyrimo rezultatus rasite čia