Teisė – tai žmogus, o kur žmogus – ten ir psichologija
Žmogaus studijų centro partneris, psichologas psichoterapeutas Justinas Burokas pastebi, kad teismų praktika lėtai, bet keičiasi: „Jei teisėjas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, geriausiai atitinkantį galiojančių teisės aktų nuostatas, bet a) žmogus nesuprato, kas, kaip ir dėl ko buvo nuspręsta; b) patyrė didžiulę emocinę įtampą dalyvaudamas šiame procese, atrodo, kad teismas savo darbo iki galo neatliko. Būtent šį požiūrio (prioriteto) pokytį aš laikyčiau vienu svarbiausių. Dabar teismai deda labai daug pastangų siekdami, kad ne tik būtų priimti teisės aktus atitinkantys sprendimai, bet ir visas procesas būtų maksimaliai orientuotas, draugiškas jo dalyviams – žmonėms”. Psichologas atkreipia dėmesį ir į besikeičiantį teisėjų psichologinį portretą.
Kyla klausimai, kiek reikia psichologijos žinių teisininkams? Kokie veiksniai, teisėjų elgesys sukuria psichologinį komfortą, pasitikėjimą teismais (teismu), o kokie, priešingai, sudaro prielaidas prisiminti teismo procesą kaip nemalonų įvykį, kurio jokiu būdu nesinorėtų pakartoti?
Atsakymus į šuos ir kitus klausimus rasite čia